Kaip užauginti balandį-čempioną?

Kodėl balandininkas turėdamas porą, labai gerų balandžių (tiek sportinių , tiek dekoratyvinių) negali užauginti palikuonių ,kurie savo savybėmis prilygtų tėvams,jau nekalbant apie tai,kad jie būtų geresni už juos. Kodėl balandininkas eilę metų porindamas savo čempioną su vis kitomis „labai geromis“ patelėmis ,gauną tik keletą gerų balandžių. Ir jei labai pasiseka vieną labai gerą balandį ,kuris jei yra tėvo lygio,tai puiku.

Kodėl pas sportinių balandžių augintojus iš užaugintų 100 vnt jauniklių, po 3-4 metų varžybų lieka 3- 5 geri balandžiai ir nė vieno super-gero. Kodėl taip yra.... Kad tą suprasti rėikėtų pastudijuoti Mendėlio dėsnius ir pačią genetiką. Manau kad jei skaitytojas norės, pats ją pasidomės ir kad juos išaiškinti ,tai vieno straipsnio neužteks. Pabandysiu paaiškinti veisimo būdus visiems balandininkams suprantamai,kad nereikėtų kokio nors ,ten spec. išsilavinimo. Kelių vedančių į čempiono užauginimą yra daug .Reikia pačiam balandinikui nuspręsti kaip jis tą darys t.y. turėti veismo planą ir reikia suprasti ,kad be veisimo plano nė žingsnio nepažengsi į tą pusę, Tas „ planas“ gali būti pas balandininką galvoje( nebūtinai popieriuje)t.y. ar jis pasirinks tik kryžminimą,ar tik veisimą viena ar keliomis linijomis,ar naudos ir kryžminimą ir giminingą veisimą. Kokį giminingą veisimą naudos: labai artimą,artimą ar saikingą tolimą. Ir kas būtiniausia vykdant planinį veisimą ,tai vesti užrašus,kad galėtum“ atkasti „ mažiausiai 4 kartų genealoginį medį,galima ir daugiau. Beto genetikos mokslininkų įrodyta,kad palikuonio kokybei turi reikšmės tik 3 kartos.

Yra du būdai, kaip mes galime veisti savo balandžius: pirmas-tai paprastas kryžminimas ,tai būtų negimingų balandžių porinimas,kurie neturi bendrų protėvių. Antras būdas- giminingas veisimas,tai balandžių porinimas turinčių vieną bendrą protėvį, (tai būtų veisimas į vieno super balandžio liniją). Adu būdai turi, ir pranašumų, ir trūkumų.

Kryžminant balandžius sukuriamos naujos genetinės formos,palikuonys pasižymi gyvybingumu,atsparumu ligoms,blogoms gyvenimo sąlygoms ir puikia sveikata. Vis dėl to ,kryžminant sunku tikėtis išauginti super balandį,nes kryžminant pasireiškia taip vadinamas „genų išsiskyrimas“ ir palikuonys pasižymi tik vidutinėmis veislei būdingomis savybėmis. Kryžminant „gerą“ su „geru“išauginti iš jų super balandį ,tai tas pats kas ieškoti adatą šieno kupetoje,būna kad pasiseka.

Vedant balandinėje giminingą veisimą išsaugomi beveik visos super – protėvio savybės ir užtvirtinama jo palikuonyse . Balandžiai būna labai panašūs vienas į kitą,tiek išvaizda ,tiek genetiškai. Procentas išaugintų labai gerų balandžių būna žymiai didesnis nei kryžminant,nes nėra genų „ išsiskyrimo“,ir kai giminigas veisimas balandinėje naudojamas keletą metų. Bet reikia paminėti kad giminingas veisimas, jei jis naudojamas daug metų žymiai sumažina balandžių gyvybingumą,atsparumą ligoms,blogoms gyvenimo sąlygoms.

Išimtinais atvejais ,jei balandininkas naudojantis giminigą veisimą,ilgai neįveda „svetimo kraujo“ į savo balandžių būrį,tai balandžiai pradeda išsigimti, sumažėja atsparumas ligoms,sumažėja gyvybingumas ir tai gali privesti prie katostrofos. Kad taip neatsitiktų genetikos mokslininkai pataria balandinėja vienu metu naudoti ir giminigą veisimą ir kryžminimą.

Kas tai yra balandžių linija? Atsakymas gana paprastas,tai balandžių grupė( ar balandinė) turinti savo genealoginiame medyje viena arba kelis bendrus protėvius,toliau juos porinant tarpusavyje. Laikas nuo laiko galima į tą liniją įvesti tą patį super –protėvį arba kitus balandžius turinčius jo kraujo. Priklausomai nuo giminigumo laipsnio linija gali būti labai artimo giminingo veisimo,artimo giminingo veisimo arba saikingo tolimo veisimo. Artimas giminigas veisimas ( kraujomaiša)arba kitaip inbridingas, būna kai linijos protėvis porinamas su jo dukra ar sūnumis. Šiaip balandininkystėje tai naudojama labai retai ir beveik visuose atvejuose turi neigiamų pasekmių ,nors retais atvejais gali būti ir kitaip. Geriausių rezultatų pasiekia balandininkai naudotami tolimą giminigą veisimą t.y. kai yra porinami“ žmoniškai kalbant“ pusbroliai,puseserės, antros eilės puseserės ir pusbroliai,seneliai su proanūkiais ir panašiai . Variantų gali būti ir dar daugiau,laikas nuo laiko įvedant į liniją ir svetimo kraujo turintį balandį. Saikingą tolimą veisimą naudojo,tur būt žymiausi belgų sportinių balandžių augintojai Broliai Janssenai,kas įrodo šio būdo efektyvumą. Kiekvienas porinimas linijoje įtvirtina visas teigiamas linijos pradininko teigiamas savybes ir kartais nuo karto kraujo „atšviežinimas“ duoda linijai gyvybingumo ir visų kitų savybių susijusių su kryžminimu.

Reikia pasakyti, kad ne kiekvienas super geras balandis gali būti linijos pradininku. Reikia kad šis balandis,arba jo „kraujas“ turėtų atsparumą giminingui veisimui ,nes kitaip visa darbas nueis perniek. Turi turėti taip vadinamą“ stiprų“ kraują ir perduoti visas savo teigiamas savybes savo palikuonims. Tą galima patikrinti tik veisimo darbo metu,nes patys suprantate,kad tik balandį apžiūrėjus negali suprasti kam jis tinkamas. O tam reikia turėti veisimo žiniaraščius,nebent jūs turit fenomenalią atmintį. Yra tokių balandžių kurie tinkami tik kryžminimui,bandymai iš jų padaryti liniją sugadina visą reikalą. Tur būt daugelis balandininkų yra matę raudonai-baltai raibus „goncus „ vadinamus Mulemansais. Šie balandžiai buvo veisiami giminigu būdu siekiant įtvirtinti raudoną spalvą. Spalvą tai įtvirtino ,bet šie balandžiai prarado orientaciją kas būdinga sportiniams ir jie nesugeba grįžti iš poros šimto kilometrų namo. O šios balandžių rasės sukūrėjas belgas Karelas Meulemansas savo balandžius veisė tik kryžminimo būdu,kiekvieną kartą savo super balandžiui parinkdamas ,tik ne giminigą balandį . Aišku tas balandis turėdavo super geras ir mokėdavo už jį „gerus“ pinigus.Tai kad nereikia pulti stačia galva į giminigą veisimą, lyg tai būtų kokia nors panacėja.

Tai ką daryti? Vienas iš lengvesnių kelių pradedantiesiems balandininkams būtų toks :nusipirkti balandžių iš veisėjų, kurie veisia balandžius giminigai ir turi savo liniją. O geriausiai būtų turėti dvi tokias linijas,antra linija būtų iš kito balandiniko (dar geriau kad tas balandinikas gyventų užsienyje) kuris veisia savo balandžius giminigai. Turint dvi tokias balandžių linijas ir veisiant jas linijų viduje, reikia atrinkinėti balandžius su mums reikalingoms savybėmis. Tik nepagalvokite ,kad kiekvienas balandis iš linijos yra tinkamas veisimui ir čia reikia daryti griežtą atranką pagal savo kriterijus. Jei balandis aukštaskraidis tai jis turi atskraidyti norimą valandų skaičių ir aukštai. O jei ir boinas tai turi dar ir gerai „dirbti“., jei tipleris 6-8 valandų neskraido tai toks veislei netinkamas. Giminigas veisimas sustiprina balandžio visas savybes ir padaro jas dominantinėmis(vyraujančiomis). Tai jei tipleris-patinukas skraido 3 valandas,o jo patelė skraido 12valandų ,tai ir jo palikuonys skraidys geriausiu atveju 5-6 val, tai kas iš to ,jei mums reikia 12 val skrydžio. Ir giminigo veisimo atveju tas silpnas skraidymas bus užtvirtintas genetiškai ir reikės daug metų pakeisti šią savybę,gali ir nepasisekti tai padaryti.Tai kad į liniją reikia įvesti tik labai gerus balandžius, nes kitu atveju iš mažo šūdo .gausim didelį š... Taigi turime savo balandinėje dvi negiminingas linijas,tai būtų labai gera pradžia. Va dabar turime naudoti kryžminimą,t.y kryžminti dviejų linijų balandžius. Šio kryžminimo pasekoje pasireiškia heterozė,t.y. pirmoje kartoje pasireiškia padidintas balandžių gyvybingumas,atsparumas ligoms ,gera sveikata. Kitaip sakant išaugini daug gerų balandžių ir keletą super,kurie pralenkia visomis geromis savybėmis tėvus ,nors būna ir niekam tikusių. Bet jų procentas būna nedidelis. Tolimesnis šių gerų balandžių veisimas turi savo niuansų. Jei tuos superinius balandžius toliau kryžminsime ,gausime genų išsiskyrimą ir antra balandžių karta bus tik vidutiniai ,nieko nepasižymintys balandžiai. Tai kad jų kryžminti negalima ,juos reikia vėl įvedinėti į liniją iš kuriuos jie išeina ir daryti griežtą atranką ,nes kai kurie iš jų ne tiks linijiniam veisimui.Taip veisiant keletą metų: porinant balandžius linijose ir darydami griežtą atranką. Įvedinėdami į liniją tik labai gerus giminingus balandžius,gausime liniją kurioje bus įtvirtintos mums pageidujamos savybės,balandžiai tiek pagal fenotipą(balandžių išorinės savybės,spalva ,sudėjimas ir kt) ir genotipą bus vienodi. Tik nereikia užmiršti ,kad tie balandžiai turi atitikti veislei būdingas savybes, Jei jis sportinis, tai turi dalyvauti varžybose,jei aukštaskraidis tai turi ir skraidyti kaip aukštaskraidis ,ilgai ir aukštai. Įsidėmėkit ne kiekvienas super balandžio palikuonis iš giminigo veisimo, tinka veislei, nes tarp balandinikų vyrauja nuomonė , jei balandis „indibringuotas“ tai jis jau tinkamas veislei ir su jam atrankos kriterijų taikyti nereikia. Priešingai jam reikia taikyti paaukštintus atrankos kriterijus,nes kitaip mes su savo linijiniu veisimu pateksime į akligatvį. Aišku kad balandinėje turėti tik dvi linijas neracionalu ,reikėtu jų daugiau, nors keturias, nes šiuo metu ligos ar plėšrunai gali paversti jūsų darbą niekais. O ir variantų kryžminimui būtų daugiau,nes būna linijų kurios netinkamos kryžminimui. Jas reikia veisti tolimų giminigu veisimu, kartais nuo karto įvedant svetimą kraują. Didelį dėmesį reikia atkreipti,perkant balandį, kurį norima įvesti i savo liniją,jis turi būti tikrai geras ir 100% iš giminingo veisimo,nes įvedus balandį iš kryžminimo sugadinsime kokybės atžvilgiu savo liniją. Tai kad turite pažinoti balandininką iš kurio perkate balandžius veislės pagerinimui ir juo pasitikėti.

Yra ir kitas kelias kaip išsiauginti gerų balandžių būrį .tai kryžminimas arba kitaip porinimas „geras „ su „geru“,kurį naudoja maždaug 90% Lietuvos balandinikų. Tokiu atveju reikia kiekvienais metais ieškoti ir pirkti tikrai gerų balandžių,kas nemažai kainuoja lėšų ir laiko. O nusipirkti gerų balandžių yra labai sunku,nes niekas jų nenori parduoti ir jų yra labai mažai. O ir geras balandis kainuoja nemažus pinigus, taigi gerą balandį nupirkti ne kiekvieno kišeniai. Bet pasirinkus kryžminimą,kaip veisimo metodą ,belieka pirkti,pirkti                Valius Vanagas  2009m. Kaunas